Vėsesnė tvarto aplinka padeda išlaikyti stabilią pieno gamybą vasarą
Trumpai Stresas, kurį sukelia karštis, neigiamai veikia karvių gerovę ir mažina pieno primilžį karštuoju laikotarpiu. HP-19 oro kondicionavimo įrenginys leidžia tikslingai vėsinti tvartą be stacionarios instaliacijos. Vėsesnis ir sausesnis vidaus oras padeda išlaikyti stabilų pašaro suvartojimą, poilsį bei melžimo ritmą. Šis vėsinimo sprendimas yra universalus ir lengvai perkeliamas skirtingose erdvėse atsižvelgiant į poreikius. Vasaros karštis pieno ūkiuose dažniausiai pirmiausia paveikia gyvulius ir tai pasimato iš jų elgsenos – o vėliau ir iš pieno kiekio talpykloje. Kylant temperatūrai, net nedideli tvarto mikroklimato pokyčiai gali paveikti tai, kaip karvės ėda, ilsisi ir elgiasi melžimo metu. Todėl karštis yra vienas svarbiausių pienininkystės iššūkių, turintis įtakos tiek pieno gamybai, tiek gyvulių gerovei. Tikslingas vėsinimas naudojant Rex Nordic HP-19 – praktiškas būdas valdyti karščio bangų poveikį kasdienėje ūkio veikloje. Karščio stresas prasideda esant žemesnėms temperatūroms, nei daugelis mano Karščio stresas dažnai siejamas tik su ekstremaliomis karščio bangomis. Tačiau tyrimai ir ekspertų vertinimai rodo, kad melžiamos karvės gali pradėti patirti karščio stresą jau tuomet, kai tvarto temperatūra pakyla iki maždaug +20 °C, ypač esant didelei oro drėgmei. Tokiomis sąlygomis karvės turi naudoti energiją kūno temperatūrai reguliuoti, o ne pašaro suvartojimui ir pieno gamybai. Kylant lauko temperatūrai, gyvulininkystės pastatai dažnai greitai įkaista, bet lėtai atvėsta. Dėl to karščio streso ribos patalpose lengvai viršijamos net per trumpas karščio atkarpas, o poveikis gali išlikti ir orui lauke atvėsus. Melžiamoms karvėms optimali temperatūra yra žemesnė nei +18 °C. Kai temperatūra viršija +20 °C, mažėja pašaro suvartojimas ir atrajojimas, o tai lemia ir primilžio sumažėjimą – ypač didelio produktyvumo karvėms. Gamybos nuostoliai greitai atsispindi ūkio ekonomikoje Karščio streso poveikis neapsiriboja vien ilgomis karščio bangomis. Tyrimai rodo, kad net trumpi karščio periodai gali sumažinti pieno primilžį keliais litrais vienai karvei per dieną. Ilgesnių karščių metu pastebėti 4–5 kg pieno nuostoliai vienai karvei per dieną. Išskirtinai šiltais metais karštų dienų skaičius Suomijoje gali siekti kelias dešimtis. Pavyzdžiui, 2018 m. Pietų Suomijoje buvo apie 40 karštų dienų, o Laplandijoje – apie 20. Daugelyje regionų pieno gamyba išliko mažesnė nei įprastai net iki keturių mėnesių – nuo gegužės iki rugpjūčio. Tikslingas vėsinimas – praktiškas sprendimas sąlygoms tvartuose Rex Nordic HP-19 oro kondicionavimo įrenginys – praktiškas sprendimas, kai reikia efektyvaus, bei universalaus vėsinimo be ilgalaikės instaliacijos. Įrenginys sukurtas profesionaliam naudojimui ir ypač tinka aplinkoms, kur šilumos apkrova per parą kinta. Vėsesnės ir sausesnės sąlygos gyvuliams HP-19 gamina vėsų, mažiau drėgmės turintį orą ir leidžia jį tiksliai nukreipti ten, kur labiausiai reikia, naudojant atskirus ištraukiamo oro ortakius. Tokios vietos tvartuose gali būti – laukimo zonos prie melžimo robotų, šėrimo stalo pakraščiai arba guoliavietės, kur karvės praleidžia didžiąją dalį laiko. Tyrimai rodo, kad tikslingas vėsinimas gyvulių buvimo zonose yra efektyvesnis nei viso pastato bendras vėsinimas, nes jis tiesiogiai veikia pašaro suvartojimą ir poilsio laiką. Nukreipus vėsų orą į tinkamas vietas, galima pasiekti aiškų efektą nevėsinant visos struktūros. Tai lemia energinį efektyvumą ir lengvą pritaikymą skirtingo dydžio tvartams. Prireikus, kelis įrenginius galima išdėstyti skirtingose pastato vietose pagal šilumos apkrovą. Karvių elgsena atitinkamai parodo vėsinimo naudą Ūkių patirtis ir tyrimai rodo, kad vėsinimo nauda greitai atsispindi karvių elgsenoje. Karščio stresas mažina poilsio laiką ir pašaro suvartojimą, o tai tiesiogiai veikia pieno gamybą. Kai vidaus oras išlieka komfortiškas net karštomis dienomis, karvėms nereikia papildomai eikvoti energijos kūno vėsinimui. Jos ėda reguliariau ir daugiau ilsisi, todėl mažėja neigiamas karščio streso poveikis ir yra lengviau išlaikyti stabilesnę gamybą. Vėsesnė vidaus aplinka taip pat skatina karves sugrįžti į tvartą šiltomis naktimis, o tai padeda stabilizuoti melžimo ritmą ir geriau išnaudoti melžimo sistemą. Sausas oras gerina oro kokybę ir karvių tešmenų sveikatą Aukšta temperatūra kartu su didele drėgme papildomai apkrauna gyvulius ir blogina tvarto oro kokybę. Karščio stresas siejamas su padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi, kuris dažnai rodo prastėjančią tešmens sveikatą. Mastitas gali sumažinti sergančios karvės pieno gamybą 4–10 %. Tyrimai rodo, kad somatinių ląstelių rodikliai dažniausiai būna didžiausi vasaros pabaigoje. HP-19 darbo metu pašalina drėgmę iš oro, todėl tvarto mikroklimatas tampa gaivesnis ir patogesnis tiek gyvuliams, tiek darbuotojams. Kondensatas surenkamas į vidinį baką, kurį tereikia reguliariai ištuštinti – tai vienintelė įprasta įrenginio priežiūros užduotis. Geresnės sąlygos ir žmonėms Darbas tvartuose karštuoju laikotarpiu yra fiziškai sudėtingas ir žmonėms. Tikslingas vėsinimas pagerina komfortą melžimo zonose, šėrimo vietose ir aptarnavimo patalpose. Mažėjant šilumos apkrovai, didėja ištvermė, o darbo aplinka tampa saugesnė ir malonesnė. Efektyvus sprendimas vasaros karščio keliamiems iššūkiams Rex Nordic HP-19 suteikia greitą ir praktišką būdą pagerinti tvarto sąlygas, kai temperatūra kyla. Tikslingas vėsinimas, drėgmės kontrolė ir mobilumas paverčia jį universaliu sprendimu įvairioms žemės ūkio aplinkoms. Kai gyvuliai jaučiasi geriau, gamyba išlieka stabilesnė – kartu gerėja ir darbo sąlygos. Karščio streso poveikis pieno ūkiui Pavyzdžiui: Ūkis – 100 melžiamų karvių Kai tvarto vidutinė paros temperatūra išlieka virš +20 °C: Pieno primilžis gali sumažėti 4–5 litrais vienai karvei per dieną Bendras gamybos nuostolis: 400–500 litrų per dieną Per mėnesį (30 dienų): 12 000–15 000 litrų mažiau pieno Vidutinė pieno supirkimo kaina (2023 m. gegužė–liepa): €0,5135 už litrą Ekonominis poveikis: Per dieną: €205–257 Per mėnesį: €6 156–7 700 Skaičiavimas pagrįstas gamybos nuostoliais, nustatytais moksliniuose ir akademiniuose tyrimuose apie karščio stresą (Hulsen 2009; Holma 2020; Jääskeläinen 2020).